Bėgimas basomis – lyg grįžimas į vaikystę

 Prieš metus pirmą kartą organizuotame renginyje žolės minkštumą išmėgino 300 dalyvių, o šiemet laukiama iki 500 basakojų bėgikų. Tarp jų ir grupės „Bavarija“ narys, televizijos laidų autorius ir vedėjas Juozas Liesis, su kuriuo kalbamės apie laisvalaikį, bėgimą ir ypatingą laimės dvelksmą, atsirandantį bėgant basomis.

Kaip mėgsti leisti laisvalaikį?
Jau beveik metai, kai mėgstu aktyvų futbolą. Po kelių dešimtmečių prarėktų prie televizoriaus išrisnojau aikštėn, kad nuo sūnaus taip greit neatsilikčiau. Praėjusį rugpjūtį Rojus pradėjo lankyti futbolo treniruotes. Apie futbolą žinojau tik tiek, kiek akis užkliūdavo už baruose šalia gėrimų kainų esančių rungtynių tvarkaraščių.

Jau po kelių sūnaus treniruočių savaičių, pats kaip kreidutė trupėti pradėjau. Man ir greičio, ir staigumo, ir ištvermės spardant kamuolį su penkiamečiu labiau nei alaus bokalo prie ekrano trūko. Giliai iškvėpiau – beviltiškai pralošinėti prieš sūnų man netiko. Sprendimo internetuose ieškojau. Visi jie rašė, kad be risnojimo nieko nebus. Štai taip teko sugrįžti į dar vaikystėje išmėgintus bėgtakius.

Kas tuomet paskatino išbandyti bėgimą?
Tėvas. Jis, buvęs Klaipėdos orientavimosi čempionas, mėgo aktyvų laisvalaikį. Visa šeima dalyvaudavome visokiausiose šeimų olimpiadose, spartakiadose, įvairiausiuose sąskrydžiuose ir sporto renginiuose. Bet kokiu oru jiems ruošdavomės. Tikrai nesidžiaugiau (šypsosi). Bet  nugalėti man labai patikdavo.

Ar prisimeni patį pirmąjį savo bėgimą?
Tikrai neprisimenu. Bėgau įvairiomis dangomis ir kryptimis, su įvairiausiomis kompanijomis ir visiškai be nieko šalia. Bet spėju, kad pirmasis mano bėgimas turėjo būti apie 1984-1985 m. Maždaug tuo metu Klaipėdoje kilo didelė sportinio entuziazmo banga. Manau, kad kažkur šalia Vasaros estrados ir yra mano pirmojo finišo vieta.



Ar bėgimas tapo Tavo gyvenimo dalimi?
Bėgti nuo savęs, bėgti į save – tai apie mane (šypsosi). Pačia plačiausia prasme be bėgimo gyvenime – niekaip. Tačiau ne visada vienodai aktyviai. Paauglystė, Jėzaus amžius – paties aktyviausio bėgiojimo metai. Per mėnesį įveikdavau daugiau nei šimtą kilometrų. Dabar tiek per pusmetį vos vos surenku.

Kokią ilgiausią distanciją esi įveikęs?
Vienu bėgimu apie 27 km. Apsiavęs „inkariukus“ (šypsosi). O per dvi paras esu „subėgęs“ apie 114 km. Tai įvyko bėgimo Vilnius – Klaipėda metu.

Kuo bėgimas Tave žavi?
Džiaugsmas. Susitikimai su savimi.
 
Kodėl sugalvojai išbandyti bėgimą basomis?
Man patinka basomis vaikščioti. Tas jausmas, kai pėda liečia žolę, sunkiai žodžiais išsakomas. Fizikai jaučiama laisvė. Kažkaip gal patetiškai skamba, bet tiksliau nepasakysiu. Bėgime basomis žole dalyvausiu pirmą kartą. Basomis esu bėgęs pajūriu prieš 30 metų. Tikiuosi, save nustebinti žolės kvapu ir malonumu vėl liesti žemę pėdomis.

Bėgimas basomis – tai lyg grįžimas į laimės sklidiną vaikystę, kai kojos atrodo į bet kurį pasaulio kampą vėjo greičiu neša. Labai noriu tą laimės dvelksmą ir vėl pajusti.

Esi dalyvavęs bėgimo varžybose. Koks jausmas bėgti su būriu bendraminčių? Ar tai įkvepia, motyvuoja?

Dešimtyse bėgimų esu dalyvavęs. Esu ir pergalių, ir gero laiko juose ieškojęs. Esu tai radęs. Bėgimas būryje turi tą ypatingą „razinką“. Tai, kaip žiūrėti spektaklį – matai, girdi, jauti vienas, bet šalia esantys ir jų emocijos pojūčius tik sustiprina. Tad bėgdamas su tais, kam bėgimas yra džiaugsmas ir aistra, jautiesi panašiai nuostabiai kaip su geriausiais draugais futbolą žaisdamas ar prie ekrano jį šūksniais komentuodamas.

Ačiū už pokalbį.