80 proc. žmonių nemoka kvėpuoti

Kokios sporto šakos sukelia daugiausia traumų?
Sporto traumų statistika priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia nuo to, kokia sporto šaka populiariausia vienoje ar kitoje šalyje. Vokietijoje populiariausias futbolas, tai ir traumų daugiausia patiria futbolininkai. Suomijoje – ledo ritulys, vadinasi, ledo ritulininkai bus labiausiai linkę į negalavimus. Populiariausios sporto šakos dominuoja ir traumų statistikos suvestinėse.
 

Pavojingiausios – kontaktinės sporto šakos, tokios kaip futbolas, krepšinis, rankinis ir panašiai. Pagal traumų kiekį galima būtų išskirti regbį. Kalbant apie sužeidimų rimtumą, pavojingiausios – techninės sporto šakos – automobilių ir motociklų sportas.
 

Dažniausiai daugiau traumų patiriama žaidybinėse, kontaktinėse sporto šakose. Lietuviams reikėtų prisiminti, kad prieš žaidžiant krepšinį būtina fiziškai pasiruošti.

Kodėl sportuojant svarbu taisyklingai kvėpuoti? Koks turėtų būti kvėpavimas?
Galima drąsiai sakyti, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo apie 80 proc. žmonių turėtų būti mokomi taisyklingai kvėpuoti. Nuo kvėpavimo priklauso kūno stabilumas ir audinių aprūpinimas deguonimi, todėl tai – būtina sąlyga kūno sveikatai palaikyti. Normalus kvėpavimas yra apatinis krūtininis kvėpavimas, tai yra – apatiniai šonkauliai juda į šalis ir į viršų.
 

Ar varžybų metu sirgalių keliamas triukšmas nekenkia jiems patiems ir sportininkams?
Nemanau, kad sirgaliai labai kenčia nuo šėlsmo sporto arenose. Būtent dėl šių emocijų ir einame stebėti rungtynių į arenas. Tačiau sportininkui, dažnai susiduriančiam su šia aplinka, gali būti sunku sukoncentruoti dėmesį. Tam reikia papildomų adaptacinių kūno pajėgumų, todėl greičiau ir labiau pavargstama. Tai gali turėti ir neigiamos įtakos žmogaus kūnui.

Prieš porą metų per varžybas šilumos smūgį patyrė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Mario Jokičius. Kaip sportuojant lauke išvengti šilumos smūgio? Ką daryti jį patyrus?
Pirmiausia reikėtų dėvėti šviesių spalvų šviesą atspindinčius drabužius. Audinys turi leisti odai kvėpuoti, prakaitui iš karto išgaruoti. Geriausia – natūralaus pluošto. Taip pat reikalingas galvos apdangalas.

Antra, žmogus turi apsirūpinti skysčiais. Prieš išeidamas į treniruotę, sportininkas turi iš anksto, prieš dvi valandas, pradėti apie tai galvoti ir per tą laiką išgerti 100 ml skysčių dešimčiai kūno masės kilogramų. Taigi, jei žmogus sveria 70 kg, prieš treniruotę jam būtina išgerti 600–700 ml vandens.
 

Patyrus šilumos smūgį, sutrinka judesių koordinacija, ima skaudėti galvą, pykina. Vėliau pablogėja gyvybinės funkcijos: sutrinka širdies veikla, krenta kraujospūdis, ištinka šokas. Belaukiant medikų, pirmoji ir paprasčiausia pagalba žmogui, patyrusiam šilumos smūgį, – ledo maišai, dedami į pažastis ir kirkšnis, kur išsidėsčiusios stambios kraujagyslės. Reikia kuo daugiau atvėsinti kūną ir vartoti daug skysčių.


 

Ką daryti, jei varžybų metu koją sutraukė mėšlungis?
Jei jau per varžybas taip atsitiko – nieko nebepadarysi. Sportininkas vargiai galės tęsti varžybas. Kai kuriems pavyksta, bet tik tada, kai mėšlungis nestiprus. Žinoma, daug įtakos turi sporto šaka. Pavyzdžiui, jei lengvaatlečiui, bėgančiam 800 m, sutraukė koją – viskas. Visi nubėgo, o jis liko. Tačiau per futbolo rungtynes sportininkas pavedamas į šalį, „atitempiamas“ ir bando žaisti toliau.
 

Pirmoji pagalba sutraukus mėšlungiui – įtempti priešingą raumenį, t. y., jei sutraukė užpakalinius šlaunies raumenis, reikia stengtis įtempti keturgalvį raumenį. Tada mėšlungis šiek tiek sumažėja, bet čia laikini dalykai. Jei mėšlungis kartojasi, reikia ieškoti priežasčių, o jų yra gana daug. Pačios įprasčiausios – elektrolitų balanso sutrikimas.
 

Kas žmogui naudingiau: važiuoti dviračiu ar bėgioti?
Negalima išskirti vieno dalyko. Vienam žmogui naudingiau viena, kitam – kita. Tai individualu. Jei žmogus turi antsvorio, jo pilvas kabo, tačiau jis nori pradėti judėti, – reikia plaukti arba minti dviratį, o ne bėgioti, nes tai gali pakenkti stuburui. Jei turi problemų su stuburu, taip pat reikėtų rinktis dviratį.
 

Bėgimas – natūrali, skatintina žmogaus veikla, tačiau yra tam tikrų reikalavimų, kurių reikia laikytis. Reikalinga tam tikra bėgimo technika, specialus apavas, reikia žinoti, kiek žmogus gali bėgti. Bėgant yra daugiau įvairių niuansų, gal todėl dažnai kalbama, kad bėgimas nėra pati sveikiausia veikla. Tai netiesa, tačiau reikia viską daryti palaipsniui. Jei tų dėsnių laikomasi – bėgimas nėra pavojingas.