Didžiausia klaida - skubėti grįžti į trasą

Pasaulio čempionate 24 vietą užėmęs maratonininkas Remigijus Kančys jau spėjo sukaupti nemažai patirties, kaip tinkamai atsigauti po įveiktų 42 km 195 m distancijos. Pavasarį distanciją įveikęs per 2 val. 13 min. ir 12 sek. „Kauno maratono klubo“ sportininkas tikina, kad didžiausia klaida pradedantiesiems bėgikams – pagautiems euforijos skubėti sugrįžti į trasą.

 

„Norint įveikti maratono varžybas reikia iš anksto planuotis ir ruoštis ne tik pačiam startui, bet ir pagalvoti apie atsistatymo rėžimą po varžybų. Man šis periodas trunka apie 2 mėnesius, kol vėl pilnai galiu bėgti lyg niekur nieko. Yra žmonių, kurie bėga po maratoną kiekvieną savaitgalį. Jiems tai pavyksta, nes yra atradę sau patogų tempą, kuris nekelia kūnui per didelio streso. Visgi, jei bėgate greičiau nei treniruočių metu ir siekiate iš savęs išspausti kuo geresnį rezultatą. Teks būti kantriems ir atidiems“, - tikino R. Kančys.

 

Pasak sportininko atsigavimas turi prasidėti jau iškart po pasiekto finišo. Pailsėjus reikia atstatyti vandens lygį ir atgauti prarastas kalorijas. Po nubėgto maratono bėgikas leidžia sau daugiau suvalgyti nesveiko maisto, išgerti saldintų gėrimų. Jei varžybos buvo iš ryto, dienos metu reikia kiek pajudėti, pasivaikščioti, pamasažuoti kojas. Puikiu sprendimu gali būti apsilankymas vandens parke, įvairios procedūros. Didžiausia klaida – atsigulti ir visą dieną pragulėti lovoje.

 

Keletą artimiausių dienų taip pat verta daugiau pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar lengvai paplaukioti. Jei yra jėgų, galima labai lėtai ir palengva pabėgioti. Pats sportininkas tikina, kad pirmas keletą dienų nebėga daugiau nei 5 km. Ir tai daro labai lėtu žingsnius.

 

R. Kančys pastebi, kad dažnai bėgikai, kurie puikiu rezultatu įveikė maratoną būna pagauti azarto ir jau po kelių dienų bando sugrįžti į seną treniruočių rėžimą. Tai gali prišaukti ir rimtų traumų, po kurių apie bėgimą gali tekti ir visai pamiršti. Nereikėtų skubėti ir sugrįžti į sporto salę. Nuo rimtesnių pratimų reikėtų susilaikyti taip pat bent keletą savaičių. Tad įveikus maratoną reiktų apsišarvuoti kantrybe ir prie seno ritmo sugrįžti pamažu.

 

„Suprantu, kad tai yra tikrai sunku psichologiškai. Pats jaučiu, kad po gerai subėgtų varžybų užplūsta motyvacija, geros emocijos ir atrodo, kad jau po savaitės galėčiau dar greičiau bėgti. Bet pradėjus vėl treniruotis kojos tiesiog neleidžia bėgti greitai ir tenka nusivilti. Pats kūnas stabdo ir nori apsaugoti mus nuo traumų. Tad vienas iš sunkesnių darbų po įveikto maratono yra susitvarkyti su emocijomis ir nusiteikti ilgesniam atsigavimui, suprasti, kad negalėsi iškart bėgti taip, kaip bėgai ankščiau“, - patirtimi dalinosi sportininkas.

 

R. Kančys atkreipia dėmesį, kad svarbu po įveikto maratono reikia atlikti ir daugiau darbų. Vienas iš jų – apsilankyti pas specialistus.

 

„Tradiciškai po varžybų apsilankau pas kineziterapiautą, kad apžiūrėtų ar viskas tvarkoje su manimi. Savaitė po varžybų reiktų atlikti ir kraujo tyrimą. Po bėgimo gali trūkti įvairių mineralų ar vitaminų, o jų trūkumas gali pakenkti sveikatai. Taip tiksliai žinosite ką reikėtų valgyti, gal kokių vitaminų išgerti. Visgi jų trūkumas daro įtaką ir mūsų bendrai savijautai“, - pasakojo šiuo metu greičiausias Lietuvos maratonininkas, pridurdamas, kad tyrimus kraujo verta pakartoti ir po mėnesio.

 

Sportininkas perspėja, kad ir nors po nubėgtų 42 km 195 m yra įprasta jausti viso kūno raumenų skausmus, maudimą, bet reikėtų atidžiai sekti skausmą. Jei jis intensyvėja, ar skausmas nemažėja tam tikrose kūno vietose, verta apsilankyti pas gydytoją.

 

Pats R. Kančys dar neslepia, kad pilnai neatgavo sportinės formos po rugpjūtį vykusio Pasaulio čempionato, kuriame užėmė 24 vietą, bet ketina nepraleisti sekmadienį vyksiančio paramos bėgimo „Pink Run su BENU“.